namūnaitis

namūnaĩtis, -ė smob. (2) ūkininko sūnus ar duktė, tėvūnaitis: Aš ne slūginė, aš namūnaĩtė, t. y. dukra gaspadoriaus J. Dukteraitės namūnaĩtės, šėnavokit motinėlę! (d.) Grk.